Žarnyno mikrobiotos įtaka kūdikių diegliams

Šiuo metu didelis dėmesys skiriamas kūdikio mitybos įtakai žarnyno mikrobiotai. Tyrimai rodo, kad pirmieji gyvenimo mėnesiai yra labai svarbūs žarnyno mikrobiotai sukurti ir imuninei sistemai bręsti. Niekas neabejoja, kad motinos pienas dėl unikalios sudėties yra kūdikių mitybos „auksinis standartas“. Tačiau jei maitinimas motinos pienu yra neįmanomas, pieno mišiniai turėtų palaikyti panašų kūdikių žarnyno ekosistemos vystymąsi kaip ir motinos pienas. Tyrimai rodo, kad būtent kūdikių pieno mišinys su prebiotiku galaktooligosacharidu (GOS) ir probiotiku L. fermentum CECT5716 palaiko žarnyno mikrobiotą ir žarnyno aplinką, panašesnę į žindomų kūdikių.

Funkciniai virškinimo trakto sutrikimai

Funkciniai virškinimo trakto sutrikimai – tai lėtiniai ar pasikartojantys virškinimo trakto sutrikimai, pasireiškiantys bet kurio amžiaus vaikams ir apimantys įvairius sutrikimus, kurie, kaip manoma, yra susiję su virškinimo traktu, tačiau negali būti paaiškinti kai struktūriniai ar biocheminiai sutrikimai (1, 2). Funkciniai virškinimo trakto sutrikimai yra dažniausi virškinimo trakto sutrikimai, darantys didelę įtaką kūdikio gyvenimo kokybei ir kasdieniam jo šeimos gyvenimui (3).
Kūdikių ir mažų vaikų funkciniai virškinimo trakto sutrikimai diagnozuojami pagal simptomais pagrįstus Romos IV kriterijus, kurie buvo atnaujinti 2016 m. (1).

Funkciniai virškinimo trakto sutrikimai kūdikiams ir mažiems vaikams (< 5 metų):

• Kūdikių atpylinėjimas
• Atrajojimo sindromas
• Ciklinio vėmimo sindromas
• Kūdikių diegliai
• Funkcinis viduriavimas
• Kūdikių dischezija
• Funkcinis vidurių užkietėjimas
 

Per pirmuosius gyvenimo metus vidutiniškai 54,9 proc. kūdikių patiria mažiausiai vieną funkcinio virškinimo trakto sutrikimo simptomą.
Kūdikių diegliai – vienas dažniausių ir vienas iš ankstyviausiai pasireiškiančių funkcinių virškinimo trakto sutrikimų, pabloginančių tiek paties kūdikio būklę, tiek psichologinį klimatą šeimoje. Kūdikių diegliai apibūdinami kaip 1–4 mėnesių kūdikių elgesio sindromas, susijęs su ilgu verkimu ir sunkiu nuraminimu (1).

Kūdikių dieglių diagnostikos kriterijai:
1. Kūdikis < 5 mėn.
2. Pasikartojantys užsitęsę tėvų apibūdinami kūdikio neramumo, dirglumo, verkimo epizodai, kurie atsiranda be aiškios priežasties ir tėvai negali nuo jų apsaugoti ar jų nuraminti.
3. Nėra hipotrofijos, karščiavimo, vaikas neatrodo sergantis.

Verksmo priepuoliai prasideda be jokios aiškios priežasties, todėl jų nepaaiškinamas atsiradimo pobūdis yra viena iš pagrindinių tėvams nerimą keliančių priežasčių. Ilgalaikis verksmas dažniau pasireiškia po pietų arba vakare ir paprastai išnyksta sulaukus 3–4 mėnesių amžiaus arba, jei kūdikiai gimę neišnešioti, praėjus 3–4 mėnesiams po gimimo (1). Sveikų kūdikių verksmas vidutiniškai sustiprėja maždaug po 4–6 sav., o vėliau vis retėja ir paprastai išnyksta sulaukus 3–4 mėn. amžiaus (4).
Tyrimai rodo, kad diegliai vargina apie 20 proc. kūdikių (1). Kūdikio diegliai vienodai dažnai pasireiškia mergaitėms ir berniukams, žindomiems ir maitinamiems pieno mišiniais, neišnešiotiems ir išnešiotiems kūdikiams (1, 5). Mažiau nei 5 proc. kūdikių, kurie verkia nepaguodžiamai, nustatoma organinė liga. Tyrimas, kuriame dalyvavo 237 nekarščiuojantys kūdikiai, atvežti į ligoninę dėl verksmo, dirglumo, pilvo dieglių, rėkimo, parodė, kad tik 12 iš jų (5,1 proc.) buvo rimta organinė etiologija. Dauguma kūdikių, sergančių organinėmis ligomis, apžiūros metu atrodė akivaizdžiai blogai (6). Su diegliais susijęs elgesys (pvz., užsitęsęs, nenuraminamas verksmas, skausmingos veido išraiškos, pilvo tempimas, padidėjęs dujų susidarymas, paraudimas ir kojos pritrauktos prie pilvo) nėra diagnostiniai požymiai, rodantys skausmą ar organines ligas (7).
Tikėtinų kūdikių dieglių etiopatologinių mechanizmų yra daug, tačiau nė vienas nėra patikimai įrodytas. Nors kūdikių dieglių patofiziologija nėra visiškai suprantama, tačiau manoma, kad jiems įtakos turi įvairūs veiksniai: centrinės nervų sistemos (CNS), pagumburio ir hipofizės sistemos nesubrendimas (8), žarnyno mikrobiotos, hormonų pokyčiai (9), nedidelio laipsnio sisteminis virškinimo trakto uždegimas (10, 11), padidėjęs žarnyno pralaidumas, per didelis žarnyno judrumas arba su virškinimo traktu susijusios tokios priežastys, kaip, pvz., alergija karvės pienui, per didelis dujų kiekis žarnyno trakte, gastroezofaginis refliuksas arba virškinimo trakto motorikos sutrikimai (12), psichosocialiniai veiksniai (pvz., netinkami kūdikio ir šeimos santykiai ar tėvų santykiai, nerimas, prasti tėvų socialiniai įgūdžiai) (13, 14).
Šiuo metu dviem tyrimų sritims – mikrobiotos–žarnyno–smegenų ašies bei žarnyno mikrobiotos pokyčiams – skiriama daugiausia dėmesio. Vienas iš pagrindinių pastarojo dešimtmečio pokyčių buvo geresnis supratimas apie smegenų ir žarnyno ašies dalyvavimą funkcinių virškinimo trakto sutrikimų, ypač funkcinių pilvo skausmų, patofiziologijoje. Dabar gerai žinoma, kad dvikryptės smegenų ir žarnų sąveikos vaidina svarbų vaidmenį virškinimo trakto fiziologijoje ir kad šios smegenų ir žarnyno sąveikos pokyčiai gali būti lėtinio pilvo skausmo ir su juo susijusios virškinimo trakto disfunkcijos simptomų pagrindas (15).

Mikrobiotos–žarnyno–smegenų ašis

Žarnyno poveikis sveikatai yra didžiulis. Virškinimo traktas prisideda prie sveikatos, užtikrindamas virškinimą ir maistinių medžiagų, mineralų bei skysčių pasisavinimą, sukeliant gleivinės ir sisteminę toleranciją, ginant šeimininką nuo infekcinių bei kitų patogenų ir iš periferijos perduodant signalus į smegenis (16).
Daugybė duomenų aiškiai rodo, kad žarnyno funkcija toli gražu neapsiriboja maisto perdirbimu ir tolesniu maistinių medžiagų bei skysčių pasisavinimu. Eksperimentai su gyvūnais ir kai kurie klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad žarnynas bendrauja su bakterijomis, kurios palaiko virškinimą savo fermentiniu pajėgumu (17), kad taip pat reguliuoja pagrindines epitelio ir imunines funkcijas, svarbias žarnyno sveikatai ir sveikatai apskritai (18), ir kad žarnynas per n. vagus bei hormonus praneša smegenims apie energijos pasisavinimą ir kitas sąlygas, kurios gali turėti įtakos nuotaikai ir bendrai savijautai (19).
Pastaraisiais metais tapo vis labiau akivaizdu, kad žarnyno mikrobiota ir smegenys tarpusavyje bendrauja dvikrypčiu būdu, veikiant vienas kito funkcijas. Svarbi mikrobiotos–žarnyno–smegenų ašis ir kūdikių dieglių pasireiškimui. Verksmas dėl žarnyno disbiozės taip pat gali būti susiję su žarnyno-smegenų ašimi. Žarnynas ir smegenys yra susieti dvikrypčiais ryšiais, o ryšys vyksta dalyvaujant įvairiems mechanizmams, įskaitant žarnyno mikrobiotą ir jos metabolitus (9, 20). Žarnyno ir smegenų ryšio būdai schematiškai pavaizduoti 1 paveiksle.


1 pav. Schematiškai pavaizduoti žarnyno ir smegenų ryšio būdai (21)
CRF – kortikotropiną atpalaiduojantis faktorius; AKTH – adrenokortikotropinis hormonas.

Enterinės glijos ląstelės
Enteriniai neuronai
Endokrininė sistema
Lygiųjų raumenų ląstelės
Bakterijų populiacijos
Kortizolis

Paskutinį dešimtmetį įgytos žinios apie mikrobiotos funkciją ir svarbą išplėtė žarnyno ir smegenų ašies sampratą iki mikrobiotos–žarnyno–smegenų ašies, pabrėžiant mikrobiotos svarbą reguliuojant žarnyno ir smegenų ryšį (22, 23). Veikia kelios sistemos, užtikrinančios veiksmingą mikrobiotos–žarnyno–smegenų ašies veikimą, įskaitant centrinę, autonominę ir enterinę nervų sistemas, imuninę bei endokrininę sistemas (24, 25).
Tyrimai rodo, kad centrinė nervų sistema (CNS), enterinė nervų sistema, simpatinė ir parasimpatinė autonominės nervų sistemos, neuroendokrininiai ir neuroimuniniai keliai yra susiję su žarnyno mikroorganizmais (22). Mikrobiota gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti neuronų funkciją per vitaminus, neuromediatorius ir neuroaktyvius mikrobų metabolitus, tokius kaip trumpos grandinės riebalų rūgštys (22, 26). Tyrimai vis dažniau parodo, kad bakterijos gali gaminti svarbius neuromediatorius, tokius kaip GABA, acetilcholinas ir serotoninas. Eksperimentiniai duomenys rodo, kad mikrobiota gali siųsti signalus į smegenis, aktyvuodama aferentinių nervų jutimo neuronus neuroimuniniais ir neuroendokrininiais keliais (27). Neuronų sąveiką tarp virškinimo trakto ir smegenų palengvina judinamieji (eferentiniai) ir juntamieji (aferentiniai) neuronai, dėl to CNS reguliuoja sekrecines ir jutimo funkcijas bei virškinimo trakto judrumą (26). Žarnyno nervų sistema yra suskirstyta į tarpusavyje sujungtus neuroninius tinklus, kurie yra skirtinguose žarnyno sienelės sluoksniuose (28).
Be to, pagumburio–hipofizės–antinksčių ašis gali sąveikauti su mikrobiotos–žarnyno–smegenų ašimi, išskirdama kortizolį ir kortikotropiną, kurie skatina metabolinį stresą ir sukelia putliųjų ląstelių bei uždegimą slopinančių citokinų išsiskyrimą (29).
Šiuo metu mokslininkai ypač susidomėję neurobiologinių grandinių, įgalinančių dvikryptį ryšį tarp žarnyno mikrobiotos ir smegenų, tyrinėjimu. Naujausi atradimai rodo, kad mikrobiotos pokyčiai ne tik gali sukelti medžiagų apykaitos pokyčius, bet ir paveikti asmens gerovę per enterinę nervų sistemą ir žarnyno–smegenų ašį.
Mikrobiotos–žarnyno–smegenų ašies homeostazė yra būtina norint išlaikyti imuninės sistemos vientisumą, o šios pusiausvyros sutrikimai gali sukelti nekontroliuojamą virškinimo trakto gleivinės uždegimą. Tyrimai rodo, kad virškinimo sistemos simptomai yra susiję su mitybos pokyčiais (30), tačiau kokią įtaką mitybos veiksniai turi funkcinėms virškinimo trakto ligoms, vis dar neaišku. Todėl norint geriau suprasti ryšį tarp maisto ir žarnyno mikrobiotos toje ašyje, būtina gauti daugiau žinių apie galimą tinkamą mitybos modelį, skirtą mikrobiotos–žarnyno–smegenų ašies pusiausvyrai palaikyti.

Dieglius patiriančių kūdikių žarnyno mikrobiotos pokyčiai

Per pastaruosius dešimtmečius ypač išaugo susidomėjimas žarnyno mikrobiotos sąsajomis su funkciniais virškinimo trakto sutrikimais, ypač kūdikių diegliais. Kai kurie tyrimai parodė, kad dieglius patiriančių kūdikių žarnyno mikrobiotos sudėtis skiriasi nuo sveikų kūdikių (2 pav.) (10).

Nustatyta, kad kūdikių, kuriuos vargina diegliai, žarnyno mikrobiota pasižymi mažesne įvairove nei sveikų kūdikių (31). Pakitusi mikrobiota turi įtakos žarnyno judrumui ir dujų gamybai ir tai gali lemti kūdikių dieglius (32).

Paskutiniais metais atlikti tyrimai atskleidė, kad vis dėlto kūdikių diegliai susiję su nedideliu sisteminiu uždegimu, manoma, galbūt kylančiu dėl nenormalios žarnyno mikrobiotos sudėties (10). Šie atradimai patvirtina hipotezę, kad kūdikių diegliai yra uždegiminė virškinimo trakto būklė, susijusi su žarnyno disbioze. Nedidelio laipsnio sisteminis uždegimas gali būti dar vienas svarbus kūdikių dieglių etiologinis veiksnys. Tyrimai rodo, kad pacientų, turinčių funkcinių virškinimo trakto sutrikimų, kraujyje padidėja uždegiminių citokinų – interleukino-1β (IL-β), interleukino-6 (IL-6), navikų nekrozės faktoriaus α (TNF α), interferono gama (IFN-γ), makrofagų uždegiminio baltymo-1β (MIP-1β), MCP-1/CCL2, IL-8, kiekis, tačiau sumažėja uždegimą slopinančių citokinų. Dieglius patiriančių kūdikių išmatose taip pat randamas padidėjęs kalprotektino kiekis (tai žarnyno neutrofilinės infiltracijos biožymuo). Todėl galima spėti, kad uždegimą slopinančių leukocitų kaupimasis ir aktyvinimas virškinimo trakto lamina propria gali būti neatsiejama kūdikių dieglių patogenezės dalis (10, 33, 34).
Šie duomenys pagrindžia hipotezę, kad kūdikių diegliai yra uždegiminė virškinimo trakto būklė, susijusi su žarnyno disbioze. Tačiau dar nėra aišku, ar mikrobiotos pokyčiai, būdingi kūdikių diegliams, yra uždegiminio atsako priežastis, ar pasekmė.
ESPGHAN mokslininkų grupės teigimu, yra daug įrodymų, kad kai kurios specifinės probiotikų padermės, kaip L. reuteri DSM 17938, B. lactis BB-12, gali būti naudingos esant kūdikių diegliams, tačiau tik žindomiems kūdikiams, o pieno mišiniais maitinantiems kūdikiams negali būti pateiktos rekomendacijos nei „už“, nei „prieš“ (35). Atlikti tyrimai parodė, kad L. reuteri DSM 17938, skiriamas žindomiems kūdikiams, sumažino verksmo trukmę daugiau nei 50 proc., palyginti su placebu (36, 37). Probiotikai sumažina kūdikių dieglių simptomus, manoma, dėl priešuždegiminių savybių. Kai kurie tyrimai parodė, kad Lactobacilli reuteri probiotikai gali paveikti ląsteles, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį imuninėje sistemoje (38). Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, žarnyno mikrobiota yra patofiziologiškai svarbi kūdikių dieglių atveju, todėl papildomas probiotinių mikroorganizmų vartojimas laikomas perspektyviu metodu.

Motinos pieno vaidmuo kūdikio žarnyno mikrobiotai

Žmogaus žarnyno mikrobiota yra itin svarbi kūdikių vystymuisi ir sveikatai. Jau gimstant kūdikius kolonizuoja mikroorganizmai (39), o pirmieji kūdikio gyvenimo mėnesiai yra labai svarbūs žarnyno mikrobiotos sukūrimui ir imuninės sistemos brendimui. Žarnyno mikrobiota svarbiausia imuninės sistemos vystymuisi ir turi įtakos visam organizmo metabolizmui, o aplinkos veiksnių nulemti mikrobuotos sudėties skirtumai gali turėti įtakos medžiagų apykaitos jautrumui (pvz., nutukimo fenotipui, 1 ir 2 tipo cukriniam diabetui), imunologinių (pvz., alergijos) ir net elgesio, psichikos sutrikimų (pvz., autizmo, depresijos) išsivystymui iki pilnametystės (40). Todėl paskutiniais metais labai išaugo susidomėjimas ankstyvąja sąveika tarp kūdikių mikrobiotos ir imuninės sistemos brendimo, medžiagų apykaitos ir elgesio, įskaitant tinkamą smegenų vystymąsi. Motinos pienas, kaip auksinis mitybos standartas, kūdikiui suteikia optimalių veikliųjų medžiagų, prebiotinių ir pobiotinių komponentų, oligosacharidų, reikalingų mikrobų rūšims klestėti kūdikio žarnyne. Anksčiau manyta, kad motinos pienas yra sterilus skystis, tačiau dabar žinoma, kad yra motinos pieno mikrobiota, optimaliai pritaikyta kūdikio sveikatai ir imuniteto vystymuisi. Motinos piene esančios bakterijos yra labai svarbios kūdikio žarnynui (41).

Šeimininko mikrobų kolonizacija prasideda nuo gimimo ir dinamiškai vystosi, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad ir gimimo būdas turi įtakos kūdikio žarnyno mikrobiotai. INFAMILK kohortos tyrimas parodė, kad motinos pieno mikrobiota keičiasi laktacijos laikotarpiu nuo gimimo iki 6 mėnesių (42). 80 žindančių moterų grupėje per tą laikotarpį buvo pastebėtas motinos pieno mikrobiotos įvairovės sumažėjimas, o didžiausias skirtumas pastebėtas 8 ir 24 savaitę. Per pirmuosius 6 laktacijos mėnesius vyravo devynios gentys: Staphylococcus, Streptococcus, Pseudomonas, Acinetobacter, Bifidobacterium, Erysipelatoclostridium, Brevundimonas, Flavobacterium ir Rhodococcus. Streptococcus vidutinis santykinis gausumas buvo didžiausias 1 ir 24 savaitę, o Pseudomonas vyravo 4 ir 8 savaitę, Bifidobacterium ir Lactobacillus savo santykinį piką pasiekė 4 savaitę (43). Įrodyta, kad laktacijos stadija yra labai svarbi, nes keičiasi motinos pieno mikrobiotos sudėtis.
 

Mitybos įtaka kūdikių diegliams

Dabartiniai duomenys apie mitybos pokyčius esant kūdikių diegliams vis dar riboti. Cochrane apžvalgoje padaryta išvada, kad atskirų mitybos modifikacijų įrodymų yra per mažai, kad būtų galima pateikti konkrečias rekomendacijas (44). Tačiau aukštos kokybės atsitiktinės atrankos kontroliuojamo tyrimo metu įrodyta, kad maitinančios motinos dieta be didžiųjų alergenų – karvės pieno, kiaušinių, riešutų, kviečių, sojų ir žuvies, buvo naudinga mažinant kūdikių dieglius žindomiems kūdikiams (45).

Ankstesni tyrimai parodė, kad mišiniais maitinamiems kūdikiams hidrolizuotas pieno mišinys gali sutrumpinti vidutinį verkimo laiką, palyginti su standartiniu mišiniu (46). Iš dalies hidrolizuotų baltymų mišinys taip pat gali būti naudingas, nes šiuose mišiniuose dažnai yra sumažintas laktozės kiekis arba visiškai nėra laktozės, yra prebiotikų ir / arba probiotikų. Neseniai Y. Vandeplaso su bendraautoriais atliktas atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas parodė, kad fermentuoto mišinio derinys su trumpos grandinės galaktooligosacharidais ir ilgos grandinės fruktooligosacharidais (scGOS-lcFOS) taip pat gali sumažinti kūdikių dieglių dažnį, palyginti su vien scGOS-lcFOS arba fermentuotu mišiniu (47).
 

Sinbiotinio pieno mišinio reikšmė kūdikio žarnyno ekosistemai

Mikrobų kolonizacija žarnyne po gimimo turi įtakos kūdikio sveikatai bei pasekmių visam gyvenimui. Lactobacilli sudaro svarbią bakterijų grupę, kuri yra motinos pieno dalis ir yra taip pat reikšminga kolonizuojant kūdikių žarnyną. Nežindomiems kūdikiams skirti pieno mišiniai taip pat turėtų skatinti panašų žarnyno mikrobiotos vystymąsi kaip ir motinos pienas (48). Pieno mišinius papildymas prebiotikais ir / arba probiotikais yra vienas iš būdų palaikyti nežindomų kūdikių mikrobiotos vystymąsi.
Pieno mišinio papildymas bakterijomis iš motinos pieno yra tinkamas būdas teigiamai moduliuoti kūdikių, kurie negauna motinos pieno, žarnyno kolonizaciją (49). Vieni iš motinos pieno gautų mikroorganizmų, kurių probiotinės savybės yra įrodytos – tai Limosilactobacillus fermentum CECT5716. Tai tipiškas žindomų kūdikių žarnyno kolonizatorius. Ši probiotinė padermė yra ne tik saugi, bet ir išgyvena virškinimo trakte (50, 51). Manoma, kad Limosilactobacillus fermentum turi funkcinių, imunomoduliuojančių savybių, apsaugo nuo infekcijų ir uždegimo (52), todėl yra ideali pieno mišinių sudedamoji dalis. J. Maldonado su bendraautoriais pirmasis įrodė, kad pradinio maitinimo pieno mišinio su prebiotikais galaktooligosacharidais (GOS), kurie palaiko mikroorganizmų augimą, papildymas Limosilactobacillus fermentum CECT5716 turi teigiamos įtakos sveikatai – sumažina virškinimo trakto ir kvėpavimo takų infekcijų dažnį (53). B. Pastor-Villaescusa su bedraautoriais, atlikęs sisteminę literatūros apžvalgą ir metaanalizę apie Limosilactobacillus fermentum CECT5716 poveikį, nustatė, kad L. fermentum CECT5716 vartojimas kūdikiams gali būti veiksminga virškinimo trakto infekcijų prevencinė terapija. Taip pat įrodyta, kad pieno mišiniai su L. fermentum CECT5716 yra gerai toleruojami ir nesukelia neigiamo poveikio (54).
Naujausias daugiacentris dvigubai koduotas atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas (registruotas clinicaltrials.gov kaip NCT02221687 (The Combiotic – Study (GOLF III), kuriame dalyvavo 540 prancūzų ir belgų kūdikių (48), tyrė įprasto kūdikio pieno mišinio (PM) ir pieno mišinio su Limosilactobacillus fermentum CECT5716 bei GOS (sinbiotinio pieno mišinio), poveikį išmatų mikrobiotai ankstyvuoju kūdikių gyvenimo laikotarpiu. Vertinant poveikį buvo matuojami žarnyno aplinkos parametrai (pvz., pH, vanduo išmatose, imunoglobulinas A, kalprotektinas, trumpųjų grandinių riebalų rūgštis). Nors abu mišiniai buvo gerai toleruojami, tyrimas parodė, kaip pasikeitė išmatų ekosistema per pirmuosius gyvenimo mėnesius, vartojant sinbiotinį PM ir įprastą PM. Reikšmingas sinbiotinio PM poveikis, palyginti su įprastu PM, buvo matomas 4 mėnesį: juo maitinamiems kūdikiams nustatytas didesnis Bifidobacterium spp. ir Lactobacilaceae bei mažesnis Blautia spp., Ruminoccocus gnavus kiekis. Kartu jiems buvo nustatyta mažesnis išmatų pH ir butirato koncentracija, tačiau didesnė acetato, sekrecinio IgA ir kalprotektino koncentracija, didesnis vandens kiekis (išmatos minkštesnės), palyginti su vyresniu amžiumi (12 ir 24 mėn.). Taigi, sinbiotiniu PM maitinamų kūdikių išmatos tampa panašesnės į motinos pieną gaunančių kūdikių išmatas (48). Tyrimas įrodė, kad sinbiotinis PM pakeičia kūdikio žarnyno ekosistemą ankstyvame amžiuje.
Po de novo 4 mėn. amžiaus kūdikių, kuriems buvo skirtas sinbiotinis pieno mišinys, sugrupavimo bendri filogenetiniai profiliai buvo artimesni kūdikiams, maitinamiems motinos pienu nei kūdikiams, maitinamiems įprastu PM (48). Schematinis žarnyno mikrobiotos panašumas pateiktas 3 paveiksle (48).

Sinbiotiniu pieno mišiniu maitintų kūdikių ir žindomų kūdikių mikrobiotos bei žarnyno aplinkos palyginimas pateiktas 4, 5, 6 paveiksluose. Tyrimas parodė, kad 4 mėnesių amžiaus kūdikių, maitintų sinbiotiniu pieno mišiniu, žarnyno mikrobiota ir žarnyno aplinka panašesnė į krūtimi maitinamų kūdikių.

Šis tyrimas parodė, kad sinbiotinis kūdikių mišinys su L. fermentum CECT5716 ir GOS palaiko žarnyno mikrobiotą ir žarnyno aplinką, panašesnę į žindomų kūdikių. Maitinimas sinbiotiniu pieno mišiniu paveikia kūdikio žarnyno mikrobiotą bei žarnyno aplinką ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu, o mikrobiota tampa panaši į motinos pienu maitinamų kūdikių.

Apibendrinimas

Kadangi kūdikių diegliai praeina savaime, daugiau nei 90 proc. atvejų jiems reikalingas ne gydymas, o pagalba tėvams ar globėjams išgyventi šį sudėtingą kūdikio vystymosi laikotarpį (55). Vienas iš svarbiausių kūdikių dieglių gydymo tikslų yra padėti tėvams ar globėjams susidoroti su kūdikio simptomais ir palaikyti ramius kūdikio ir šeimos santykius (56). Kadangi pilvo diegliai yra polietiologinė būklė, nėra žinoma vieno veiksmingo gydymo būdo. Pagrindinis kūdikių dieglių valdymo principas – šviesti tėvus apie natūralią pilvo dieglių eigą, kūdikio maitinimą ir miegą. Nuraminti kūdikį gali ritmingas sūpavimas, glostymas ramioje aplinkoje, tačiau jis vis dėlto gali vėl pradėti verkti, kai tik paguldomas. Tai tik patvirtina kūdikių dieglių diagnozę (7).
Nėra mokslinių įrodymų, kad farmakologinės priemonės (pvz., simetikono preparatai, augaliniai ar homeopatiniai preparatai) esant kūdikių diegliams būtų saugios ir padėtų sumažinti verkimo epizodų (57). Tačiau daugėja įrodymų, kad kai kurie probiotikai ir prebiotikai gali turėti teigiamą poveikį funkciniams virškinimo trakto simptomams. Dabartiniai moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikros specifinės probiotikų padermės (pvz., Lactobacillus reuteri DSM17938) gali sumažinti kūdikių verksmo epizodų skaičių, bet tik žindomiems kūdikiams. Mišiniais maitinamiems kūdikiams šio probiotiko poveikis silpnesnis (58). Tyrimais įrodyta, kad pirmaisiais gyvenimo mėnesiais pieno mišiniais maitinamų kūdikių žarnynui teigiamą poveikį turi sinbiotiniai pieno mišiniai su Limosilactobacillus fermentum CECT5716 ir GOS – jie palaiko žarnyno ekosistemos vystymąsi panašų į motinos pienu maitinamų kūdikių. Tačiau motinos pienas su savo natūraliais prebiotiniais ir probiotiniais komponentais išlieka kūdikių mitybos auksiniu standartu.

Straipsnį galite atsisiųsti čia: